Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga 1922 m.
Varžybos prasidėjo 1922-05-07, baigėsi 1922-09-12.
Balandžio viduryje „Lietuvos“ laikraštyje ir „Trimito“ žurnale buvo išspausdinti tokie skelbimai (kalba netaisyta):
|
Visoms Lietuvos futbolo komandoms. Šiuo pranešama, kad veikiai prasidės futbolo rungtynės Lietuvos pirmenybėms, todėl pranešame visoms futbolo komandoms, norinčioms dalyvauti Lietuvos Sporto Lygos Futbolo skyriuje, atsiunčiat visą komandos pavadinimą, sąstatą, atsargą, nurodymą jos formos, ženklo spalvos ir t. t. ' |
|
Panašų skelbimą pateikė ir „Lietuvos sportas“:[1]
|
|
Greitu laiku prasidės futbolo rungtynės Lietuvos futbolo pirmenybėms, todėl pranešame visoms futbolo komandoms, norinčioms dalyvauti minėtose pirmenybėse, greitu laiku užsiregistruoti LSL Futbolo skyriuje, atsiunčiant pilną pavadinimą komandos, sąstatą, nurodymą jos formos, ženklo spalvos ir t. t. „Lietuvos sportas“, 1922-04-15 |
|
Iš 15–16 komandų, išsakiusių norą dalyvauti čempionate, buvo atrinkta 10 – visos iš Kauno. Kitoms komandoms trūko uniformų, be kurių buvo neleidžiama dalyvauti varžybose. Pirmenybės žaistos 3 aikštėse – 2 Ąžuolyne ir 1 Fredoje (Fredos aviacijos aikštė).[2] Nugalėtojais tapo pagrindiniai čempionato iniciatoriai LFLS futbolininkai. Šios komandos narys Steponas Garbačiauskas tapo pirmuoju Lietuvos sporto lygos futbolo komiteto vadovu, o jam talkino kitas didelis sporto entuziastas, legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis čempionatą pradėjo „Aviacijos“ komandoje, o II rate žaidė LFLS gretose.
Pirmenybes pradėjo 10 komandų: LFLS I, LFLS II, LFLS Šančių skyrius, Šaulių (LŠS) I, Šaulių II, Baltgudžių atskiras batalionas, Centrinių įstaigų raštininkų kuopa (CRK – iš tikrųjų tai buvo Krašto apsaugos ministerijos ūkio dalies darbuotojai), „Aviacija“, „Makabi“ ir lenkų gimnazija (FKLG).
Gegužės 7 diena tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, kadangi tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės – po dvejas iš karto. Pirmoji 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS Kaunas ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžiumi raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikės LŠS Kaunas šauliai. Teisėjavo vokietis Hansas Gecas (KSK Kaunas futbolininkas). Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos bendros treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio. Vėliau LFLS futbolininkų persvara buvo akivaizdi ir jie nugalėjo 5-0. Per antrąsias rungtynes pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje LFLS-2 Kaunas komanda 8-0 nugalėjo šaulių pamainą LŠS-2 Kaunas. Teisėjavo LFLS futbolininkas Vaclovas Dapkus. Per trečiąsias rungtynes pirmojoje aikštėje LFLS Šančiai (vėliau „Kovas“) tik 2-1 nugalėjo lenkų gimnazistus (FKGL Kaunas). Atkaklus buvo ir ketvirtasis susitikimas, tačiau labiau patyrę Makabi Kaunas 4-2 įveikė CRK Kaunas komandą. Beje, vėl teisėjavo V. Dapkus. Visos rungtynės žaistos vietinės „Sporto“ bendrovės padovanotais baltais kamuoliais iš 18 dalių. Oras tą dieną buvo nepalankus, tad ir žiūrovų susirinko nedaug.[3]
Čempionatas vyko nesklandžiai, blogai teisėjauta (pirmoji teisėjų laida kursuose parengta tik 1924 m.). Neretai komandos į rungtynes atvykdavo ne visos sudėties, kartais visai neatvykdavo.[4] Prieš antrąjį ratą, prasidėjusį rugpjūčio 20 d., iš varžybų pašalinta Lenkų gimnazija Kaunas (už birželio 18 d. jų iniciatyva nutrauktas rungtynes su „Aviacija“, kai lenkų vartininkas bėgiojo po baudos aikštelę su kamuoliu),[5] taip pat LŠS Kaunas dėl rungtynių, kurios buvo be leidimo sužaistos Klaipėdoje. LŠS-2 Kaunas pašalinta dėl keletos neatvykimų į rungtynes, žaidimą ne pilnos sudėties, taip pat pasipildymą pirmosios šaulių komandos žaidėjais. „Aviacija“ pati pasitraukė iš varžybų.[6]
Tačiau nepaisant visokiausių nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra tikrai neįkainojama, kadangi varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius: dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai ir moksleiviai. Todėl futbolas įgijo tokį didelį populiarumą. Pirmenybių ir tarptautinių rungtynių atgarsiai greitai pasklido visoje Lietuvoje. Besidominčių futbolu žmonių ratas labai išsiplėtė, komandos buvo kuriamos net mažuose miesteliuose.
Lyga
| Vieta | Komanda | R | + | = | – | Įvarčiai | Tšk. | Pastabos | V |
| 1. | LFLS Kaunas | 9 | 9 | 0 | 0 | 48 — 4 | 18 | Įskaitant rungtynes su pašalintomis komandomis, čempionai LFLS laimėjo 12 rungtynių iš 12.[7] | |
| 2. | LFLS Šančiai | 9 | 4 | 2 | 3 | 20 — 7 | 10 | ||
| 3. | LFLS-2 Kaunas | 9 | 4 | 0 | 5 | 3 — 29 | 8 | ||
| 4. | Aviacija Kaunas | 5 | 3 | 1 | 1 | 7 — 5 | 7 | pasitraukė po I rato | |
| 5. | Makabi Kaunas | 9 | 3 | 1 | 5 | 5 — 10 | 7 | ||
| 6. | BAB Kaunas | 9 | 0 | 0 | 9 | 1 — 29 | 0 | ||
| 7. | Lenkų gimnazija Kaunas | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 — 0 | 0 | pašalinta po I rato (6 rungtynės) | |
| 8. | LŠS Kaunas | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 — 0 | 0 | pašalinta po I rato (6 rungtynės) už pavėlavimą į rungtynes | |
| 9. | CRK Kaunas | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 — 0 | 0 | pašalinta po 6 rungtynių dėl 3 neatvykimų į rungtynes | |
| 10. | LŠS-2 Kaunas | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 — 0 | 0 | pašalinta po I rato (4 rungtynės) už kelis neatvykimus |
Prizininkai
Šaltiniai
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 117–118 p.
- ↑ http://www.sportas.info/naujienos/12187-futbolininkams_draude_rukyti_aiksteje.html
- ↑ http://lff.lt/news/3865/ (G. Kalinausko metraščiai)
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 71 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 26 p.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 21 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 120 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 29 p.
- Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 21–36 p.
- Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 6–7 p.
- Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 48 psl.
- Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 172 p.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||