LSU FRK Atletas
- Kauno „Atleto“ vardu 2004–2006 m. žaidė dukterinė FBK Kaunas-2 komanda.
Lietuva | LSU FRK Atletas | |||||
Įkūrimas | 1946 m. | |||||
Miestas | Kaunas | |||||
http://int.soccerway.com/teams/country/club/3920 | ||||||
| ||||||
http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=10118 | ||||||
http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=41 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process. | ||||||
http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=38 („Volmeta-KKI“) | ||||||
http://www.futbolinis.lt/content/team/1265/lt/ | ||||||
Dublerinės komandos | Atletas-2 Kaunas |
Istorija
Universiteto ištakos siekia 1934 m., kai pradėjo veikti Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros specialistus ir suteikę aukštąjį išsilavinimą. Kursai veikė iki 1938 m. rugsėjo, mokslas juose trukdavo 2 metus.[1]
1945 m. spalį įkurtas kūno kultūros institutas (KKI). Prie jo buvo įsteigtas Sporto jaunimo klubas, priklausęs „Žalgirio“ sporto draugijai.[2] 1946 m. pradžioje KKI suburtos 3 futbolo komandos.[3]
Pagrindinė KKI komanda 1948–1949 m. žaidė LTSR aukščiausiojoje lygoje, po to iširo, bet 1955 m. buvo atkurta, o 1962 m. persivadino „Atletu“. 1970 m. komanda laimėjo LTSR pirmenybių auksą – „Atletas“ buvo sudarytas iš jaunų futbolininkų (ne vienas vėliau papildė meistrų komandas), išsiskyrė geru fiziniu pasirengimu, visų grandžių tvirtumu.[4] 1973 m. klubas turėjo net dvi komandas, žaidžiančias LTSR pirmenybėse (KKI ir „Atletas“). Komandoje žaisdavo tik studentai.[5]
KKI komanda buvo tikra futbolo kadrų (žaidėjų ir trenerių) kalvė. Kelios dešimtys studentų ir diplomuotų specialistų atstovavo meistrų komandoms ir įvairioms rinktinėms, šimtai dirbo futbolo mokyklose ir treniravo įvairias komandas.[6] 1974 m. „Atletas“ TSRS studentų varžybose užėmė 4-ąją vietą.[7]
Atėjus Nepriklausomybei, komanda pervadinta tautiniais motyvais – 1990 m. lapkritį Kūnos kultūros institute įkurtas sporto klubas „Vytis“.[8] 1991 m. klubas prisijungė prie Inkaras Kaunas klubo, tačiau vasarą (po pavasario pereinamojo sezono) atsiskyrė. 1993 m. spalio viduryje komanda ėmė žaisti savo rėmėjo UAB „Volmeta“ (bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos firma)[9] vardu, tačiau 1996 m. susigrąžino „Atleto“ vardą. 1998 m. vasarą komanda vėl prisijungė prie „Inkaro“, tačiau žiemą vėl atsiskyrė, 2000 m. vasarą vėl prisijungė, bet po metų atsiskyrė. Klubas turėjo dukterinę komandą, jame žaidė daug LKKA auklėtinių. 1999 m. KKI pervadintas LKKA.
2003 m. komanda pavadinta „LKKA Atletu“ ir žaidė I lygoje. 2005 m. rugsėjo 2 d. įkurta VšĮ „LKKA futbolo ir rankinio sporto centras“. Klubą ėmė remti „Teledema“, tad „LKKA ir Teledema“ vardu klubas I lygoje startavo 2005 m. pavasarį: pirmąsias oficialias rungtynes ji sužaidė balandžio 10 d. savo aikštėje 1-1 su FK Šiauliai-2 ekipa. Pirmąjį klubo istorijoje įvartį įmušė Aurelijus Staponka. Tame sezone LKKA vienuolikės pagrindu sudaryta komanda užėmė 7-ąją vietą 18 komandų turnyre ir pagerino savo pozicijas palyginus su 2004 m. 5 vietomis. 2007 m. išlaikiusi žaidėjų branduolį komanda buvo pasiryžusi pasiekti aukštų rezultatų. Žaidimas nuolat gerėjo, tačiau dėl varžybų vykdymo sistemos niuansų, komanda 12 ekipų turnyre pateko į antrąją grupę ir užėmė 7 vietą. Pirmą kartą klubo istorijoje sezone į varžovų vartus pavyko įmušti net 101 įvartį.
2008 m. „LKKA ir Teledema“ futbolininkai vėl liko septinti 13 komandų turnyre. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2009 m. pradžioje klubas debiutavo šalies futbolo elite - A lygoje ir su iškelta užduotimi susitvarkė - užėmė 7-ąją vietą ir išsaugojo teisę žaisti tarp stipriausių Lietuvos komandų ir 2010 m. Tais metais komandos pavadinimas buvo pakeistas į FRK „Atletas“. Tai buvo pats prasčiausias sezonas klubo istorijoje – A lygos pirmenybės pradėtos su 6 taškų bauda, klubas tik 6 rungtynes baigė lygiosiomis ir tarp 10 komandų turnyre liko paskutiniai. Su gerokai sumenkusiu biudžetu 2011 m. sezoną „Atletas“ pradėjo I lygoje.
2005–2010 m. klubas žaidė LŽŪU stadione, vėliau persikėlė į NFA stadioną netoli Kauno Ąžuolyno. 2014 m. klubas žaidė Lietuvos salės futbolo A lygoje.
|
Pasiekimai
- TSRS studentų pirmenybių sidabras (1963)
- Europos IX studentų žaidynių sidabras (1997, Groningenas)[10],[11]
Treneriai
- Juozas Klimas, 1946–1950
- Jonas Mickevičius
- Dizmanas Ilgūnas, 1955
- Jonas Vaškelis, 1955–1965
- Algimantas Klimkevičius, 1969, 1970, 1973
- Česlovas Urbonavičius, 1970
- Vygandas Lekas, 1974
- Romualdas Leščinskas, 1975, 1976
- R. Kazakevičius, 1993, 1994, 1996
- Raimondas Statkevičius, 1998
- Gerchardas Kvedaras, 2003 [12]
- Viačislavas Novikovas, 2004?–2009?
Žymūs žaidėjai
- Rimas Arbataitis, 1970
- J. Babarskas, 1970
- Albertas Beltinis, 1948
- Vytautas Beniušis
- Algirdas Biliūnas, 1970
- Romas Biliūnas, 1957–1960
- Stepas Butautas, 1948
- Vladimiras Buzmakovas, 1980–1981
- Romualdas Dambrauskas
- Vladas Danilevičius, 1948
- Martynas Daukša, 1948
- Vytautas Dirmeikis, 1967–1971
- Leonardas Dunauskas, 1970
- Viktoras Dzienis, 1948
- Vladas Dzindziliauskas, 1948
- Česlovas Gailevičius, 1948
- Vytautas Gedgaudas, ~1970
- Povilas Grigonis
- Algirdas Gruzdas, 1970
- Vytautas Jančiauskas
- Zigmas Jokubauskas, 1948
- Vladas Jonkaitis, 1948
- Antanas Kaminskas, 1948
- Tadas Kižys, 1948
- Vytautas Klimavičius, 1948
- Antanas Komskis
- Juozas Kulvietis, 1948
- Romualdas Kuzmickas, 1968–1972
- Justinas Labutis, 1946, 1948
- Ignas Laurinaitis, 1948
- Romualdas Lavrinavičius
- V. Leitonas, 1970
- Vygandas Lekas
- Romas Leščinskas, ~1970
- Pranas Liutkevičius, 1948
- Romualdas Liutkevičius, 1946
- Leonardas Lukavičius, 1970
- Henrikas Markevičius
- Jonas Mickevičius, 1948
- Andrius Paškevičius
- Kazys Petkevičius, 1948
- J. Sakalauskas (Šiauliai), 1970
- Vytautas Stankevičius, 1948
- S. Stankūnas (Marijampolė), 1970
- Petras Stonkus, 1948
- Nikonas Sujetovas, gynėjas 1970
- A. Šiukšta (Kaunas), 1970
- Jonas Taujenis, 1948
- Anatolijus Timofejevas, ~1970
- Antanas Ulevičius, vartininkas 1970
- Vladas Ulinauskas
- Leonas Ulozevičius, 1948
- Česlovas Urbonavičius, 1970
- L. Vaitiekaitis (Telšiai), ~1970
- R. Vaitiekaitis, 1970
- Jonas Vaškelis, 1948
- Vytautas Vygondas, 1948
- Algirdas Vosylius
- S. Zulonas, 1970
A lygos žaidėjai
Daugiausia rungtynių sužaidė:[13]
- Česlovas Kopūstas (1961–1967), 134
- Jonas Sakalauskas (1967–1971), 115
- Vytautas Krukauskas (1961–1965), 99
- Leonas Dunauskas (1966–1970)
- Vytautas Starkus (1972–1975)
- Anatolijus Timofejevas (1967–1970)
A lygos snaiperiai
Rezultatyviausi žaidėjai:[14]
- Vytautas Dirmeikis (1968–1970), 37
- Antanas Komskis (1959–1962), 27
- Romualdas Jurčiukonis (1960–1964), 23
- Saulius Stankūnas (170–1973), >20
- Leonardas Lukavičius (1967–1970), >20
- Valerijus Ščerbakovas (1973–1975), >20
- Raimondas Nausėda (1978–1980), >20
Šaltiniai
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 289 p.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 15 psl.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 37 p.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 144 p.
- ↑ Prisimins istorinę „Atleto“ pergalę. // „Respublika“, 2001-03-28
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 75 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 697 p.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 67 p.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 297 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 142 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 31 p.
- ↑ http://kauno.diena.lt/dienrastis/sportas/pagerbe-nusipelniusio-trenerio-atminima-15090
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 117 p.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 118 p.
|